Padovanok

Padovanok

Save ateinančią taku

Žinok

Ne žodžių viską suprantu

Padovanok

Siluetą baltam rūke

Žinok

Čia viskas primena tave

Padovanok

Lauko gatvėj augančius klevus

Žinok

Ten visada randu namus

Padovanok

Debesų ir smėlio pilis

Žinok

Daugiau jų niekas nematys

Mane pašauk

Savo balsu

Ateisiu prie vandens

Klausiu kuo esu

Manęs ieškok

Tūkstančiais akių

Bėgsiu kol turiu

Savyje jėgų

Dulkės kelyje

Šiandien prisigersiu lietaus

Kai dangus mane nubaus

Visą naktį su draugais

Dainuosiu dainas po klevais

Man reikia nakties kur tamsa

Paslepia mane

Kur nurimus širdis

Džiovina akis

Vėjas laukuose

Smėlis delnuose

Dulkės kelyje

Paslepia mane

Vėjas kalnuose

Smėlis delnuose

Dulkės kelyje

Paslepia mane

Šiandien mes turim tik savo mintis

Ir savo jausmus

Girdim tik savo širdis

Ir savo balsus

Žinau rytoj su diena

Išnyksiu ryte

Pasiėmęs tik tai

Ką radau rūke

O visa kita tik

Vėjas laukuose

Smėlis delnuose

Dulkės kelyje

Paslepia mane

Vėjas kalnuose

Smėlis delnuose

Dulkės kelyje

Paslepia mane

© 2014 Darius Mileris Nojus

tiek kiek vertas

pasiimsiu tiek kiek skirta

išdalinsiu tiek kiek duota

pasiliksiu tiek kiek reikia

turėsiu tiek kiek vertas

kiek nežinom

jūra užlieja dangų

pakyla audra

susijungia rankos

kartu su drąsa

galim tiek daug kiek nežinom

neturim laiko suprast

iš savo kelių pinam

likimo ilgas kasas

ir man niekas nepasakys

verkiu
ir man niekas nepasakys nustok
visų išėjusių draugų
ir kiekvienos pabaigos

tamsa
ir šaltis sielos gelmėj
joje pasimetus tyla
vieniša kaip kalnų gėlė

krentu
ir man niekas nepasakys sustok
ką dar padaryti turiu
apie tai nė kalbos

stebiu
kaip pasaulis eina iš proto
su visais technologijų ginklais
terabaitų ešafotu

jaučiu
ir man niekas nepasakys baik
kad ši lavina minčių
gali kažką pakeist

tikiu

ir man niekas nepasakys tuščiai

kad dar daug bus gerų dienų
ir tiek pat naktų praeis

žinau

ir man niekas nepasakys pamiršk

kiek gyvenau ir mačiau

kiek dar skirta patirt

girdžiu
ir man niekas nepasakys neklausyk
aidus nuostabių garsų
žodžių ir balsų - rašyk

© 2013 Darius Mileris Nojus 

Garsas

Iš praeities iš savo laukimų
Iš paklydimų saldžių
Statėm pastatėm savo likimą
Nešdami kasdienybę ant savo pečių

Šiandien viltis dega liepsnoja
Niekas negali jos užgesint
Veda į priekį save aukoja
Rodos galėčiau atsispirt ir pakilt

Į mano veidą - vėjas
Kartu su manim išėjęs
Į mano krūtinę bangos
Į dangų kyla rankos

Pro debesų švininį šaltį
Renkam skaičiuojam nakties žvaigždes
Kai sustoję prie dangaus vartų
Mes pasitinkam savo kaltes

Susitikimais save auginam
Prisiminimų daugiau ir daugiau
Žaizdas nuplaunam lietum ir vynu
Gal pasidaro kažkiek ramiau

Į mano veidą - vėjas
Kartu su manim kentėjęs
Į mano krūtinę - bangos
Į dangų kyla rankos
Į mano veidą - lietus
Kartu su manim bus
Į mano krūtinę - balsas
Į dangų kyla garsas

© 2013 Darius Mileris Nojus 

Gruodžio 1

Gruodžio pirma tylėjo
Šilta žiemos naktim
Atėjo ir nuėjo
Su savo paslaptim

Prie ežerų ir upių
Nakties lietaus skara
Prie miegančių gegučių
Varėnos miškuose

O vėjai išsigando
Pavargo lig žiemos
Nutilo nepakilo
Ligi rytų aušros

Gruodžio pirma kitokia
Klaidina nežinia
Bet eikim nesustokim
Kiekvienas į save

© 2013 Darius Mileris Nojus

Viskas bus gerai

Rytas aušo visom gegužio spalvom

Nešdamas gražiausią dieną

O likimas grojo savo stygom

Kai tavo kelią kirto gyva siena

Debesų kilimais šilkiniu rytu

Kėlėsi skleidė sparnus diena

Pasidabinus nakties sapnu

Ėjo atėjo jauna

Atnešė rūką ankstyvą lankų

Kur nusileido naktį dangus 

Brido per jį ir dainavo balsu

Vienišas ryto žmogus

O tiesiam kely prie baltų beržų

Kur pasiklydo pievų žiogai

Laikas sustojo nežinau negirdžiu

Kaip ir kada antrąkart gimei

Ir aš tikiu viskas bus gerai

Kaip po nakties ateina diena

Ir šimtus metų gyvens tavo darbai

Vaikų vaikų širdyse debesų laiškuose

Kentėk gyvenimas šaukė kentėk

Nepasiduok - aš laikau ant rankų

Sugrįžk akys plaukė sugrįžk

Aš pasitiksiu tave prie vartų

Laukimą tikėjimas meldė kasdien

Kai neturi jėgų net keltis

Bet atėjo diena atidarė duris ir jie

Pamatę viens kitą suklupo ant slenksčio

4D

šiandien supratau esu užprogramuotas

man pakuždėjo tai energijų srautai

o matematinėse formulėse slepias

mūsų tiesti ir nueiti keliai

iš geometrinių progresijų suprasim

kada tikėt sėkme nerizikuot

proporcijų lygties sprendimuose surasim

kaip savo laimę greitai išmatuot

cheminės reakcijos tvirtai diktuoja

mūsų veiksmus ir protų žaidimus

o teoremų pasakos saldžiai meluoja

kaip ir sėkmingai griauna likimus

magnetiniam lauke svajonės sukas

niekaip negal nuo žemės atsiplėšt

esu tik mažas trigubas nuliukas

toj begalybėje 4D erdvės

mitas

pasiima nusineša neklausia

ar galės mokės gyventi

tada kiekvieną rytą klausia

kaip visa tai pakelti

mūsų sugalvotas laikas

nežinomas toks aiškus kitas

jau rytas nepakilęs baigės

o visa kas nutolo - mitas