ir man niekas nepasakys

verkiu
ir man niekas nepasakys nustok
visų išėjusių draugų
ir kiekvienos pabaigos

tamsa
ir šaltis sielos gelmėj
joje pasimetus tyla
vieniša kaip kalnų gėlė

krentu
ir man niekas nepasakys sustok
ką dar padaryti turiu
apie tai nė kalbos

stebiu
kaip pasaulis eina iš proto
su visais technologijų ginklais
terabaitų ešafotu

jaučiu
ir man niekas nepasakys baik
kad ši lavina minčių
gali kažką pakeist

tikiu

ir man niekas nepasakys tuščiai

kad dar daug bus gerų dienų
ir tiek pat naktų praeis

žinau

ir man niekas nepasakys pamiršk

kiek gyvenau ir mačiau

kiek dar skirta patirt

girdžiu
ir man niekas nepasakys neklausyk
aidus nuostabių garsų
žodžių ir balsų - rašyk

© 2013 Darius Mileris Nojus