laiko šukė

suradau laiko šukę smailą
ir sustojo diena nukrito
kai paliečiau ja savo ranką
į raudona lašą pavirto
mano tylus laukimas
džiaugsmo ir liūdesio brolis
lietus nuplaus taip reikia
ateitį parodys

mintys - ruduo

susilaikysiu nuo pagundos
rašyti mintis
fotografuoti jų šešėlius
balti lapai gelsta
ruduo įsisuko
į mano stalčių

žmonės

pažįstu tiek nedaug žmonių
visi skirtingi nepanašūs
dar mažiau žinau vardų
bet kiek atsimenu tiek gražūs
tik nerandu savo kieme pėdų
tik negirdžiu beldimo į duris

rytdiena

vakarop kirto mintis
kiek kainuoja rytdiena?
pasivijo atsakymas
tiek kiek šiandien už ją sumokėjau..

kur žiemoja mūzos

man išnuomoki balsą
visas pavasario dainas dainuosiu
sukursiu vasarą ankstyvą šiltą
nutiesiu tau po kojom šilką
iki rudens
ilgiau nereikia
tada ieškosiu
kur žiemoja mūzos

paslaptis

skaičiuosiu iki dešimt
eisiu ieškoti paslapties
kurią padovanojo
nežinoma kryptim išėjęs
vėjas
tylėjo akys
neišdavė savęs

visi išeina

visi išeina
tik palieka dulkės
liūdesy rudens
pavasario dainoj
vasaros žydėjime
žiemos šalnoj

ar pasiruošę?

sakyk kažką
tylėjimas nenugalės manęs
man tavo žodžiai - muzika
ji apkabina ir paliečia sielą
ji be sparnų skraidina
į kitus pasaulius
ar pasiruošę?

svetimos žinios

svetimos žinios
nereikalingos nelauktos
sulindo į galvą
ir skamba ir šaukia
tuo pačiu dažniu
tą patį garsą
tas pats veidas
tik kitas balsas

pamiršau

kai pakabintos žvaigždės
beldžiasi į mano sielą
renku šukes praėjusios dienos
jos žiba ir atspindi dangų
tik kaip nesusipjaustyt rankų
pamiršau

skausmas

ateina neprašytas
nesibeldžia
nėra jam sienų nei langų
jokių tvirtovių
nelaukiamas ateina
ir tikrina mūsų stiprybę
skausmas

pasirinkimas

nežinomi skaičiai
iksų daugėja
ką pasirinkti
saulę ar vėją

dieną ar naktį

žingsnius skaičiuoti
tik nesustoti

nepasiduoti

sistemos

gal šiltas ruduo gal šaltas
paliko pėdsaką sieloj
žmonių sukurtos sistemos
sugriuvo per vieną dieną
du tūkstančiai vienuolikti
spalio penkta

laikinos pilys

netylėk pasakyk viską
ką žinai
pasiimsiu kiekvieną žodį
per trumpa diena laukti
geresnio laiko
per trumpas gyvenimas
jie negalės sugriauti tiesos
ten tik melo
laikinos pilys

žvaigždės

kaip gimsta eilės?
iš niekur
iš mūsų rytinės arbatos
iš pasivaikščiojimų parke
kasdienių paklydimų
ir atradimų džiaugsmo
ten kur pakyla rytas
ir leidžias vakaras
ant mūsų delnų
randa užuovėją
žvaigždės

sapnai ir mintys

vėjuota... ruduo
medžiai meta lapus
tiesiai po kojom krenta
jų pavasario buvę šaukliai
taip trumpai žali
per ilgai saulę dengė

visa sukas ratu
nieko amžino nėr
tik mūsų sapnai ir mintys