Rytas aušo visom gegužio spalvom
Nešdamas gražiausią dieną
O likimas grojo savo stygom
Kai tavo kelią kirto gyva siena
Debesų kilimais šilkiniu rytu
Kėlėsi skleidė sparnus diena
Pasidabinus nakties sapnu
Ėjo atėjo jauna
Atnešė rūką ankstyvą lankų
Kur nusileido naktį dangus
Brido per jį ir dainavo balsu
Vienišas ryto žmogus
O tiesiam kely prie baltų beržų
Kur pasiklydo pievų žiogai
Laikas sustojo nežinau negirdžiu
Kaip ir kada antrąkart gimei
Ir aš tikiu viskas bus gerai
Kaip po nakties ateina diena
Ir šimtus metų gyvens tavo darbai
Vaikų vaikų širdyse debesų laiškuose
Kentėk gyvenimas šaukė kentėk
Nepasiduok - aš laikau ant rankų
Sugrįžk akys plaukė sugrįžk
Aš pasitiksiu tave prie vartų
Laukimą tikėjimas meldė kasdien
Kai neturi jėgų net keltis
Bet atėjo diena atidarė duris ir jie
Pamatę viens kitą suklupo ant slenksčio
No comments:
Post a Comment