ruduo

vėjas drąsko medžius
magnetinis laukas traukia lapus prie žemės
dar šimtą metų taip bus
ruduo gyveno gyvens gyvena

su lygiadienio paslaptim
su gimtadieniais mūsų laiškais ir baladėm
su kiekviena diena ir naktim
mes tiek suradom praradom

vėl tylim pasikeisdami
rudenį piešiam spalvom mūsų liūdesio
liejas pro langus lietus o širdy
renkame trupinius vasaros buvusios

šiandien einam po vieną vėl
laukiam savaitgalių kai susitiks akys
kalbam be žodžių žinom kodėl
ruduo už mus viską pasako