man duoki vakarą auksinį melsvą
pageltusiu taku ir vienišu žibintu
tau pasakysiu kodėl lapai krenta
tiek daug spalvų aplinkui
man duoki pasirinkti savo kelią
šaltais akmenimis ar jūrų smėliu eisiu
tau pasakysiu kodėl širdį gelia
kai mūzos juokias gimsta dainos
man duoki dar truputį laiko
nuraudusiu dangum į rudenį ateisiu
ir pasakysiu kodėl dienos greitai
naktims padovanos ilgumo teisę
man duoki paskutinį kraujo lašą
gyvybės pilną kaip negęstanti troškimą
tave nunešiu į laimingą kraštą
gyvenimas pakeis likimą
pageltusiu taku ir vienišu žibintu
tau pasakysiu kodėl lapai krenta
tiek daug spalvų aplinkui
man duoki pasirinkti savo kelią
šaltais akmenimis ar jūrų smėliu eisiu
tau pasakysiu kodėl širdį gelia
kai mūzos juokias gimsta dainos
man duoki dar truputį laiko
nuraudusiu dangum į rudenį ateisiu
ir pasakysiu kodėl dienos greitai
naktims padovanos ilgumo teisę
man duoki paskutinį kraujo lašą
gyvybės pilną kaip negęstanti troškimą
tave nunešiu į laimingą kraštą
gyvenimas pakeis likimą
No comments:
Post a Comment