Daznai manes klausia, apie ka dainuoju, o ir paciam kartais kyla toks klausimas.
Is karto negaliu pasakyti, nes kasdienybeje, ar bet kada dainos negimsta. Jos ateina tarsi is kito pasaulio, kurio tu nematai, tik jauti, atsinesa nuotaika, veiksma, vieta, laika, netgi, galbut, laikmeti, vaizda, kuri tik reikia speti piesti zodziais, garsais, kartais judesiai. Daznai jauciu, kad daina mane veda ir keicia, kuria vaizdus, dar neregetus, nepaprastus, bet tikrus, suprantamus. Baiges daina grizti i si pasauli... ir tada ji man jau nebepriklauso.
Todel kazkada norint paaiskinti apie ka viena ar kita daina, reikia persijungti is kasdienybes i dainos pasauli. As, tikriausiai, nepadeklamuociau daugumos savo dainu zodziu, o stai pradedi dainuoti ir ji vel atgimsta, kaip pirmakart rasyta.
Ir tada, kai vel isgirsti ta ar kita, kazkada rasyta, daina savyje, gali pajusti, pamatyti ir kazkiek suprasti apie ka ji.
"Kuriuo vardu tave saukt"... apie ka..? gerai nezinau..., bet galvoju, kad apie sielos ilgesi ir ieskojima, apie tai kas maitina nora gyventi, apie tai, kas sildo, augina, dziugina, "veza".., apie pieva, ryto rasa, saules spinduli, pauksti, apie visa tai, ka taip lengva pamirsti musu materialiame gyvenime, apie zmogu, kuriuo noriu buti, ir su kuriuo noriu buti, galiausiai, apie vilti, kuri man svarbiausia.
O uz viso to slepiasi meile, kurios vardo geriau nemineti, o jausti ja.
Tokios mintys kilo atsigulus sivakara, mintyse bedeklamuojant "Kuriuo vardu tave saukt" dainos zodzius, ir bandant paciam suprasti apie ka gi ji.
labos nakties,
nojus
2007.10.26
No comments:
Post a Comment