Debesuota, su pragiedruliais...

            Kalbėti apie orą - blogas tonas, sako „neturi ką pasakyti, kalba apie orą“. Kartą bandžiau tai pasakyti airiams, likau nesuprastas, palydėtas pauzių ir lengvai nustebusių žvilgsnių. Todėl, kaip supratau, Airijoje tas stereotipas netinka. Čia kiekvieną rytinį pasilabinimą seka „šiandien puiki diena“, „koks biaurus oras“ ar „ nuostabus rytas”. Gražus pokalbio pradėjimas, dėmesio parodymas ir, galiausiai, kultūros ženklas.

Oras Airijoje gali keistis penkis kartus per valanda, šviečia saulė – pasiimk skėtį, lyja – nepamiršk saulės akinių. Jūrinis salos klimatas daro savo - dažnai vėjuota, ypač vėlyvą rudenį, žiemą ir ankstyvą pavasarį. Kažkada, ramią dieną važiuojant užmiestyje, pastebėjau, kad medžių šakos pasvirę i rytus, supratau - vakarų vėjo nugairinti medžiai taip ir lieka stovėti.

Didelę nuostabą mums, lietuviams Airijoje, kelia airių apsirengimas tam tikromis oro sąlygomis. Neretai, atrodo tokią darganotą dieną, pamatysi airį apsirengusį tik marškinėliais, kuomet mes griebiamės striukės ir šaliko.

Neseniai nuotaiką pakėlė viena airiškos radijo stoties laida „oro dviratis“, rekomendavusi gerai įsisukti į šalikus ir apsirengti. Šiemet Kovo mėnesio antroj pusėj Airijoje buvo neįprastai šalta, todėl ir airiai traukė šalikus iš spintų viršutinių lentynų.

Lietus čia dažnas svečias, galbūt, net šeimininkas, tačiau – trumpalaikis, atėjo debesėlis ir nuėjo, nuplovė gatvės dulkias ir bundančias mūsų sielas. Tačiau niekas neatstos to kvapo ir gaivos po lietuviško lietaus.

Nojus

2007 m. balandžio 3d.