Viskas bus gerai

Rytas aušo visom gegužio spalvom

Nešdamas gražiausią dieną

O likimas grojo savo stygom

Kai tavo kelią kirto gyva siena

Debesų kilimais šilkiniu rytu

Kėlėsi skleidė sparnus diena

Pasidabinus nakties sapnu

Ėjo atėjo jauna

Atnešė rūką ankstyvą lankų

Kur nusileido naktį dangus 

Brido per jį ir dainavo balsu

Vienišas ryto žmogus

O tiesiam kely prie baltų beržų

Kur pasiklydo pievų žiogai

Laikas sustojo nežinau negirdžiu

Kaip ir kada antrąkart gimei

Ir aš tikiu viskas bus gerai

Kaip po nakties ateina diena

Ir šimtus metų gyvens tavo darbai

Vaikų vaikų širdyse debesų laiškuose

Kentėk gyvenimas šaukė kentėk

Nepasiduok - aš laikau ant rankų

Sugrįžk akys plaukė sugrįžk

Aš pasitiksiu tave prie vartų

Laukimą tikėjimas meldė kasdien

Kai neturi jėgų net keltis

Bet atėjo diena atidarė duris ir jie

Pamatę viens kitą suklupo ant slenksčio

4D

šiandien supratau esu užprogramuotas

man pakuždėjo tai energijų srautai

o matematinėse formulėse slepias

mūsų tiesti ir nueiti keliai

iš geometrinių progresijų suprasim

kada tikėt sėkme nerizikuot

proporcijų lygties sprendimuose surasim

kaip savo laimę greitai išmatuot

cheminės reakcijos tvirtai diktuoja

mūsų veiksmus ir protų žaidimus

o teoremų pasakos saldžiai meluoja

kaip ir sėkmingai griauna likimus

magnetiniam lauke svajonės sukas

niekaip negal nuo žemės atsiplėšt

esu tik mažas trigubas nuliukas

toj begalybėje 4D erdvės

mitas

pasiima nusineša neklausia

ar galės mokės gyventi

tada kiekvieną rytą klausia

kaip visa tai pakelti

mūsų sugalvotas laikas

nežinomas toks aiškus kitas

jau rytas nepakilęs baigės

o visa kas nutolo - mitas

ateisiu

atlyginsiu viską ateisiu
nekalbintas ir neprašytas
nereikalaudamas teisių
nepasikeitęs kitas

neatiduosiu grąžinsiu
pusė savęs o kitą
kartu su žole daiginsiu
ir užauginsiu visą

pilnatis

pilnatis
atmerkia akis
naktis
kalbasi su tamsa
lapų šešėlių kalba
tik vėjui suprantama
pagauta
lyg nuodėmėj nekaltoj
baltoj pilnaties šviesoj

vėjai

siena akmenų
kelio atgal nėra
tiesiai prieš akis kyla
tu surask mane
ten už vandenų
gal aš būsiu dar gyvas

veidas pilnaties
akimis žvaigždžių
nušviečia melsvai krantą
vėjai vakarų
kuria dainas nakties
kalbina ir tiesia ranką

viską tu pamiršk
praeitį ir kelius
kuriais mes taip ilgai ėjom
tuos kelis žodžius
sudegink ir sugrįžk
pelenus išbarstys vėjai

rūkas debesų
tolimam krante
nešasi aukštyn sielas
tu surask mane
ten už vandenų
gal as būsiu ne vienas

kur tūkstančiai veidų
akimis dangaus
nupiešia melsvai krantą
o muzika lietaus
kuria gamas garsų
kalbina ir tiesia ranką

viską tu pamiršk
praeitį ir kelius
kuriais mes taip ilgai ėjom
tuos kelis žodžius
sudegink ir sugrįžk
pelenus išbarstys vėjai

apie laukimą

galvojau kad greitai
nelaukiau tikėjau
žinojimu save raminau
bet pasiklydęs
užtruko laukimas
ko laukiau - pamiršau

visa kas buvo

ir nieko daugiau - tik mūsų lietus
su ilgesiu žvelgiam į saulę
o visa kas buvo nebuvo nebus
kažkur toli iškeliauja

pasiima viską - užmiršom nėra
tik spalvos auksinio rudens
užklos mūsų liūdesį lapų gama
o visa kas buvo gyvens

mano dienos 2

mano dienos kaip rudenio lapai
mano dienos krenta ant tako
vėjai nupūs visus lapus
mano dienos kitų nebus

rudenį gelsvą

rudenį gelsvą
mano žodžiai
nublanksta
prieš tavo grožį
vidinį balsą