Vakarai

Vakarai ateina debesim
Liejasi netikros šviesos
Tiesiai į sielas angelų mintim
Realybė juodai balto miesto

Iškyla į paviršių su tamsa
Ir saulės ilgesį dainuoja
Nauja daina sena tiesa
Ramina ir hipnotizuoja

Šešėliais šaukia negirdi
Reikia pajusti kūnu siela
Tikiu saulėlydžiai rausvi
Mums pranašauja gerą dieną

© 2019 Darius Mileris Nojus

Nubėgo vasara

Mane pakelk man šiandien gelia
Pečius. O vasara - beržų sula
Su ašarom per visą kelią
Bėgo nubėgo su gamta

Ji nuprausė rankas ir kojas
Suvilgė lūpas medumi
Bučiavo gintaro karoliais
Ir glostė jūrų akimis

Tu prisimink mane kitokį
Kaip pirmą kartą vakare
Kartu su manimi dainuoki
Išgirdus dainą tyloje

Kai mūsų pirmo juoko aidas
Skambės širdies gilumoje
Ir paskutinis saulės veidas
Prikels į kelią rytuose

French Riviera

Kelias

Koks lygus kelias

Kaip dangų paliečia rankos

Chaose dienos

Mes viens į kitą

Kaip bangos į krantą

Bėgam be atvangos

Koks aukštas tolis

Bet sieną suranda akys

Košmaruose nakties

Aš atsimerkiu 

Bet jaučiuos tarsi apakęs

Spąstuose mirties (vilties)

Man naktis dainuos

O diena tylės

Kelias nesustos

Ir nenugalės

Kur šiltas rytas

Kur mintys už horizonto

Vėl manęs ieškos

Mes viens už kito

Kaip bangos už borto

Plaukiam be pabaigos

To nieks nemato

Niekas negirdi niekas

Už sienų keturių

Aš pabundu

Ir savo baimės palieku

Košmaruose sapnų

Mūza

Kuo laikai mane

Ašara ryto žolėj

Paslėpė mano sapnus

Kur laikai mane

Saulės auksinėje gėlėj

Akyse atsispindi dangus

Ką laikai manyje

Paslaptis 

Niekas nežino kada

Ir kiek gyvens tyloje

Viltis

O su šviesa dienos

Lėtai pakėlus akis

Uždainuos 

Ir gražiai užgros

Vasario 14 - Astulei

Tavo meilės akių šviesa

Šildo mano jausmus

Su kiekviena diena

Su kiekvienu taku į namus

Tiek metų skaitau akyse

Ką laikai paslapty

Ką slepi savo mintyse

O ką saugai giliai širdy

Ir kai sužinosiu tada

Paleksiu aukštai aukštai

Kur mūsų meilės jėga

Gyvena amžinai...

Padovanok

Padovanok

Save ateinančią taku

Žinok

Ne žodžių viską suprantu

Padovanok

Siluetą baltam rūke

Žinok

Čia viskas primena tave

Padovanok

Lauko gatvėj augančius klevus

Žinok

Ten visada randu namus

Padovanok

Debesų ir smėlio pilis

Žinok

Daugiau jų niekas nematys

Mane pašauk

Savo balsu

Ateisiu prie vandens

Klausiu kuo esu

Manęs ieškok

Tūkstančiais akių

Bėgsiu kol turiu

Savyje jėgų

Dulkės kelyje

Šiandien prisigersiu lietaus

Kai dangus mane nubaus

Visą naktį su draugais

Dainuosiu dainas po klevais

Man reikia nakties kur tamsa

Paslepia mane

Kur nurimus širdis

Džiovina akis

Vėjas laukuose

Smėlis delnuose

Dulkės kelyje

Paslepia mane

Vėjas kalnuose

Smėlis delnuose

Dulkės kelyje

Paslepia mane

Šiandien mes turim tik savo mintis

Ir savo jausmus

Girdim tik savo širdis

Ir savo balsus

Žinau rytoj su diena

Išnyksiu ryte

Pasiėmęs tik tai

Ką radau rūke

O visa kita tik

Vėjas laukuose

Smėlis delnuose

Dulkės kelyje

Paslepia mane

Vėjas kalnuose

Smėlis delnuose

Dulkės kelyje

Paslepia mane

© 2014 Darius Mileris Nojus

tiek kiek vertas

pasiimsiu tiek kiek skirta

išdalinsiu tiek kiek duota

pasiliksiu tiek kiek reikia

turėsiu tiek kiek vertas

kiek nežinom

jūra užlieja dangų

pakyla audra

susijungia rankos

kartu su drąsa

galim tiek daug kiek nežinom

neturim laiko suprast

iš savo kelių pinam

likimo ilgas kasas